XX–XXI amžius, Estija. Vėlyvą rudenį atvykusi į kaimo sodybą Tyna randa apverstus namus – iš jų, be kitų daiktų,dingęs tėvo portretas. Tuščias plotas sienoje pažadina prisiminimus iš vaikystės metų, prabėgusių Tartu – pokario mieste, kurio griuvėsiuose žmonės mėgina iš naujo kurti gyvenimus, apgaubtus meilės, tylos ir paslapčių. Rūpestingi kaimynai ir netikėta draugystė su bendraamžiu Vova skaidrina mažosios Tynos dienas, bet ilgainiui jas ima temdyti tėvų paslapčių šešėliai ir skaudūs atsisveikinimai.
Tai jautrus pasakojimas apie šeimą, atmintį, likimo vingius, pasirinkimus ir praeitį, nuo kurios nepabėgsi.
Kelionė su knyga „Miestų deginimas“
Maršrutas. Estija, daugiausia – Tartu. Iš kaimo sodybos, kurioje po įsilaužimo dingsta tėvo portretas, prisiminimai nuveda į pokario miestą. Čia tarp griuvėsių žmonės iš naujo kuria gyvenimus, o mažoji Tyna pamažu pažįsta suaugusiųjų pasaulį.
Kelionė laiku
į karo ir pokario Estiją, vėliau – į šeštojo ir septintojo dešimtmečių Tartu. Miestas keičiasi, Tyna auga, tačiau šeimos kasdienybėje tebegyvena tai, apie ką suaugusieji nenori arba nemoka kalbėti.
Kelionės trukmė. Viskas nutinka per 1897-uosius metus.
Pasakojimas aprėpia 1941–2013 metus. Didžiąją kelionės dalį praleisime Tynos vaikystėje ir paauglystėje, o į praeitį žvelgsime ir jau suaugusios moters akimis.
Bendrakeleiviai. Tyna, jos tėvai Pėteris ir Lysi, rūpestingi kaimynai ir draugas Vova. Kiekvienas atsineša savo istoriją – ne visas jas Tyna iš karto supras.
Ką aplankysite. Tartu gatves ir kiemus, bendro buto kambarius, mokyklą ir geležinkelio stotį. Užsuksite į namus, kuriuose greta kasdienių daiktų saugomi laiškai, nuotraukos ir paslaptys.
Ką patirsite. Vaikystės smalsumą, draugystės artumą ir nerimą, kai jauti daugiau, nei tau pasakoma. Stebėsite, kaip suaugusiųjų pasirinkimai keičia vaiko gyvenimą ir kaip po daugelio metų pažįstami įvykiai įgauna kitą prasmę.
Patarimas. Atkreipkite dėmesį į smulkmenas: portretą, laišką, kortų žaidimą, nugirstą pokalbį. Iš pradžių menka atrodanti detalė vėliau gali padėti suprasti visą istoriją.
Svarbu. Prisiminimai čia grįžta trumpais epizodais, o pasakojimas juda pirmyn ir atgal laiku. Ne viską sužinosite iš karto – palikite vietos nutylėjimams ir tam, kas pamažu išryškėja tarp eilučių
Pirmoji keliautoja. Vertėja Agnė Bernotaitė
Kelionės pradžia. 2026 m. lapkritis
Kai Aareleid
Kai Aareleid (gim. 1972) – estų rašytoja, redaktorė, vertėja ir dramaturgė. Jos kūrybai būdingas impresionistinis stilius, dėmesys atminties, šeimos ir miesto temoms. Už romaną „Miestų deginimas“ (Linnade põletamine, 2016), vėliau pritaikytą ir teatro scenai, ji buvo išrinkta Estijos metų rašytoja. Autorė yra išleidusi ir daugiau prozos bei poezijos kūrinių, pelniusi prestižines A. H. Tammsaarės vardo bei Baltijos Asamblėjos literatūros premijas.
Agnė Bernotaitė
Agnė Bernotaitė (gim. 1994) – vertėja, literatūrologė. Baigė lietuvių filologijos bakalauro ir literatūros antropologijos magistro studijas Vilniaus universitete. Išvertė estų rašytojų ir poetų Enės Mihkelson, Triin Pajos, Haaso Krullio, Reino Raudo, dramaturgų Siimo Nurkliko, Jaano Kruusvallo kūrybos. 2020 m. buvo apdovanota Dominyko Urbo premija už Andruso Kivirähko romano „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ vertimą.
