Po Černobylio reaktoriaus katastrofos praėjus tam tikram laikui, baba Dunja sugrįžta gyventi į radioaktyvios spinduliuotės užterštą gimtąjį Černovo kaimą. Kartu su bendraminčiais ji kuria naują gyvenimą „mirties zonos“ pakraštyje – ten, kur paukščiai čiulba garsiau nei kitur, o mirusios sielos užsuka pasikalbėti. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas hamake studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja savo santykius su šimtamečiu Sidorovu, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Bet vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – tai tampa išbandymu savitai kaimo bendruomenei. Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.
Alina Bronsky prikelia iš praeities dingusį pasaulį, ji pasakoja apie jį su lengva šypsena.
Kelionė su knyga „Paskutinė babos Dunjos meilė“
Maršrutas: Černovo
kaimas „mirties zonoje“ kažkur tarp Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos – Malyšių
miestelis – šokoladinių saldainių fabrikas „Auksinis gaidys“ (trumpas
stabtelėjimas) – Černovo kaimas – moterų
izoliatorius – ligoninė – Černovo kaimas – grįžimas į išvykimo vietą.
Kelionė laiku į: postapokaliptinę paralelinę visatą Černovą, po pasaulio pabaigos įvykio Černobylio, į ten, kur laiko matmuo beveik išsitrynęs, ir akimirka prilygsta amžinybei. Kas dar likę, tai metų laikai.
Kelionės trukmė: tarytum autobusu į tolimą kaimą be persėdimo, arba trys valandos.
Bendrakeleiviai: aštuoniasdešimtmetė Baba Dunja, kaimynė Marja, šimtametis Sidorovas, vietos intelektualas Petrovas ir kiti kaimo gyventojai, įskaičiuojant ožką, gaidį, kates, vorus ir mirusiųjų vėles.
Ką aplankysite? Idilišką ir tragikomišką postapokaliptinį kaimą, kuriame laikas sustingęs, o dabartis išsitęsusi, bei vietos gyventojus.
Ką patirsite šioje kelionėje? Nesvarumo būseną. Kaimo sriubos skonį. Tapsite nusikaltimo liudininkais ir turėsite reikalų su policija.
Patarimas prieš leidžiantis į kelią: atsisakykite išankstinių nusistatymų. Būkite nusiteikę kelionei į stalkerio zoną su šypsena.
Pirmoji keliautoja: vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick.Alina Bronsky
Alina Bronsky (g. 1978 Jekaterinburge) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky
– jos kūrybinis slapyvardis. Nuo 9 dešimtmečio pradžios gyvena ir kuria Berlyne.
Jos debiutinis romanas „Šukparkis“ („Scherbenpark“) tapo bestseleriu, yra
įtrauktas į mokyklų programas, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė Babos
Dunjos meilė“ 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos knygų premijai. Beveik visos
Alinos Bronsky kūrinių temos yra susijusios su tapatybės paieškomis, namais,
atskirtimi, bendruomeniškumu ir dažniausiai veda į autorės imigracijos patirtį.
Autorės stilius dažniausiai apibūdinamas kaip žaidimas su klišėmis.
Fotografija ©
Julia Zimmermann
Vytenė Saunoriūtė Muschick
Vytenė Saunoriūtė Muschick (g. 1972 m. Vilniuje) – vertėja, žurnalistė. Studijavo
lietuvių ir skandinavų filologiją Vilniuje, Reikjavike, Upsaloje. Šiuo metu
tęsia germanistikos studijas Budapešte. Išvertė Dalios Grinkevičiūtės memuarus
„Lietuviai prie Laptevų jūros“ į vokiečių kalbą, už knygos sklaidą buvo
įvertinta apdovanojimais „Auksinė gilė“ ir „Lietuvos ąžuolai“. Iš vokiečių
kalbos išvertė Aldonos Gustas poezijos. Iš švedų kalbos vertė Henningo Mankellio,
Karin Alvtegen, Camillos Läckberg kūrybą. Gyvena Berlyne ir Belgrade.
Fotografija © Ramunė Pigagaitė
