2010-ieji, Vaguras. Jauna moteris ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno. Jos seneliai iš Farerų salų prieš pat okupaciją emigravo į Daniją, ir mirdami jie drauge su savimi į kapą nusineša didžiąją savo istorijos dalį. Anūkė keliauja į Farerų salas, kad susipažintų su gyvenimais, kurių iš tiesų niekada dorai nesuprato. Ar „namai“ – tik vieta, o gal ir kažkas daugiau?
Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.
Kelionė su knyga „Sala“
Maršrutas. Farerų salos ir salelės, Arkties vandenynas, Šiaurės jūra, Danija, kurioje ilgimasi Farerų.
Kelionė laiku nuo senelių jaunystės iki maždaug šių dienų (Antrojo Pasaulinio karo išvakarės, vokiečių okupacija Danijoje, Šaltasis karas, gyvenimas Europos Sąjungoje).
Kelionės trukmė. Pasakojimas kaip žmogaus gyvenimas, apima maždaug 80 metų, gali perskaityti per 6 valandas, gali ir per 60, priklauso nuo to, kaip keliausi – mašina, keltu ar sraigtasparniu, o gal kopsi keturiom stačiais kalnų šlaitais.
Bendrakeleiviai. Geologijos studentė, trečios kartos imigrantė, nei tai danė, nei farerietė. Mėgsta kalbėtis su seneliu apie judančias salas, savo tėtį vadina Tarantulu, nes jis labai gauruotas ilgakojis, myli giminaičius, bet visur jaučiasi šiek tiek svetima.
Ką aplankysite. Vasarą keliausite po Farerų salas, pro banguojančius žalius šlaitus ir akmeninę tunelių tamsą, svečiuositės pas giminaičius, bus keli gedulingi pietūs ir jubiliejai, daug šnapso, daug pokalbių ir fantazijų apie giminės istoriją.
Ką patirsite. Persmelkiantį ilgesį, nostalgiją vietai, kurion neįmanoma patekti. Poezijos ir gamtos (kartais šiurkštų) grožį.
Patarimas. Išjungti telefoną, įsimesti į kurpinę „Odisėją“.
Spalva. Butelio žalumo rugpjūtis, lietus vasarą, sodri žolė ir samanom apaugę akmenys. Baltosios naktys, kai nesimiega, eini slankioti po miestelį ir užsnūsti ant suoliuko prie paminklo, skirto jūroje paskendusiems ir dingusiems žmonėms, Fareruose tokių daug. Magiškas huldros akmuo, kurio nevalia judinti, kurio neišeina susprogdinti. Judančios salos, senelių namai, laivas butelyje.
Pirmoji keliautoja. Vertėja Ieva Toleikytė
Kelionės pradžia. 2025 m. rugpjūtis
Siri Ranva Hjelm Jacobsen
Siri Ranva Hjelm Jacobsen (gim. 1980) – fareriečių kilmės danų rašytoja ir vertėja, gyvenanti Kopenhagoje. Baigė literatūros studijas. Jos kūryboje svarbios tokios temos kaip gamtos ir žmogaus santykis, mitai ir transformacija, klimato kaita, laikas ir atmintis. Debiutavo 2016 m. romanu „Sala“ (Ø), jis buvo išverstas į keletą kalbų ir apdovanotas tarptautine „MarEtica“ premija.
Ieva Toleikytė
Ieva Toleikytė (gim. 1989) – vertėja, rašytoja. Vilniaus universitete įgijo skandinavistikos magistro laipsnį. Dirba knygyne „Eureka!“, verčia filmus ir grožinę danų literatūrą. Yra išvertusi du Kimo Leinės romanus apie Grenlandiją, Tinės Høeg romaną „Tour de chambre“, Søreno Kierkegaard’o kūrinį „Pakartojimas“, verčia Solvej Ballės septologiją „Apie tūrio apskaičiavimą“.
