Po vyro mirties Dora nepaliauja gedėti ir, galima sakyti, puoselėja mirusio sutuoktinio kultą. Likusi be lėšų su dukrele Liza, ji vos suduria galą su galu. Paskui suranda darbą antikvariate, kurį vadina Muziejumi. Ir vieną vakarą, kai dukrai sukanka septyniolika, iš anytos Anos Dora išgirsta sukrečiančią žinią, kuri ją pabudina iš letargo miego. Regis, dabar kai kas pasikeis ir gal Dora nebeatrodys „be amžiaus ir be vilties“, kaip ją apibūdina Liza. Bet įvykiai pakrypsta netikėta linkme. Pasirodęs „fatališkas“ vyras kardinaliai pakeis iškart trijų moterų gyvenimus.
Kelionė su knyga „Tuščios spintos“
Maršrutas. Lisabona. Tiesa, jos romane mažai, vos kelios detalės.
Kelionė laiku į Portugalijos Naująją Valstybę (Estado Novo), taigi autoritarinio režimo metai. Jau visur Europoje išpopuliarėję „Bitlai“, vadinasi, septintasis XX a. dešimtmetis .
Kelionės trukmė. Trejetas neskubraus skaitymo vakarų.
Bendrakeleiviai. Moterys, moterys: Dora, jos dukra Liza, anyta Ana, tetulė Žulija... Ir du „fatališki“ vyrai.
Maršrutas. Moterų „visata“, kurioje likimas į duris beldžia vyrų rankomis.
Nuotaika. Iš pirmo žvilgsnio santūrus pasakojimas su niūrios ironijos blyksniais tarsi galingi vargonai užgaudžia dramatiškais ir groteskiškais registrais.
Patarimas. Nesinervinti, kad ne iškart aišku, kas gi čia pasakoja Doros istoriją. Toks autorės sumanymas, struktūriniai triukai. Kas pasakoja, pradeda aiškėti tik kūriniui įpusėjus.
Svarbu. Kūrinys vadinamas feministinės
literatūros klasika. Kuklioji „portugalų literatūros gėlė“ padarė įtaką kitoms
kūrėjoms, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatei Annie Ernaux. Debiutinis
prancūzės romanas vadinasi lygiai taip – „Tuščios spintos“.
Pirmasis keliautojas. Vertėjas Audrius Musteikis
Kelionės pradžia. 2025 m. birželis
Maria Judite de Carvalho
Maria Judite de Carvalho (1921–1998), „kuklioji portugalų literatūros gėlė“, šiandien pristatoma kaip „vienas įdomiųjų XX amžiaus Europos literatūros balsų“. Lisabonoje gimusi rašytoja ir dailininkė Salazaro diktatūros metais gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje, bičiuliavosi su Albert’u Camus, Simone de Beauvoir ir kitais to meto intelektualais. Nors paveikta prancūzų egzistencializmo ir „naujojo“ romano, autorės kūryba, bylojanti apie vienatvę didmiestyje, beveidėje kasdienybėje slypintį nerimą ir neviltį, išliko savita. Gana glaustuose tekstuose sumaniai kaitaliojama pasakojimo perspektyva, o dramatizmą atmiešia ironija ar net groteskas.
Romanas „Tuščios spintos“ (Os armários vazios, 1966) vadinamas portugalų literatūros atgimimo, atsinaujinimo viršūne.
Audrius Musteikis
Audrius Musteikis (1972) – vertėjas, žurnalistas, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatas (2021). Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją ir visuotinę literatūrą. Verčia iš italų, portugalų, latvių kalbų. Tarp verstų autorių – Carlo Collodi, Dino Buzzati, Pier Paolo Pasolini, Fernando Pessoa, Clarice Lispector, José Mauro de Vasconcelos, Kārlis Vērdiņš.
Nuotrauka © Liudas Masys
